Pietų Korėja

Straipsnis iš Vikipedijos, laisvosios enciklopedijos.

대한 민국
Tehan Minguk 大韓民國

(Detaliau) (Detaliau)
Valstybinė kalba	korėjiečių
Sostinė	Seulas
Didžiausias miestas	Seulas
Valstybės vadovai	Lee Myung-bak Prezidentas
Plotas  - Iš viso  - % vandens	98 480 km² (106) 0,3%
Gyventojų  - 2006 liepa (progn.)  - Tankis	48 846 823 (24) 496,01 žm./km² (10)
BVP  - Iš viso  - BVP gyventojui	2006 (progn.) 1 180,00 mlrd. $ (11) 24 200 $ (33)
	Pietų Korėjos vonas (KRW)
Laiko juosta  - Vasaros laikas	UTC +9 -
Nepriklausomybė Paskelbta	nuo Japonijos 1945 rugpjūčio 15
Valstybinis himnas	Pietų Korėjos himnas
Interneto kodas	.kr
Šalies tel. kodas	82

Korėjos Respublika (Pietų Korėja) – valstybė rytų Azijoje, pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje, seniau buvusios vieningos Korėjos pietinė dalis. Šiaurėje ribojasi su šiaurinę pusiasalio dalį užimančia Šiaurės Korėja, vakaruose - su Kinija, rytuose - su Japonija. Pietų Korėjos sostinė ir didžiausias miestas - Seulas, antras didžiausių metropolitinių miestų.

Korėjos istorija siekia 5000 m. ir yra viena seniausių pasaulio civilizacijų pasaulyje. Jos įkūrimo data laikomi 2333 m. pr. Kr. Pirmieji gyventojai šioje teritorijoje apsigyveno maždaug Žemesniajame Paleolite. 668 m. suvienijus Tris Korėjos karalystes, Korėja tapo viena šalimi iki Korėjos imperijos pabaigos 1910 m. Po padalijimo Antrojo pasaulinio karo metais, 1948 m. Pietų Korėjoje sėkmingai įsitvirtino demokratija.

Istorija

Šalies istorija iki 1945 m. – žr. Korėjos istorija

Pietų Korėjos istorija prasidėjo 1946 m. Nuo 1910 iki 1946 m. visa Korėja buvo okupuota Japonijos. 1945 m. Japonijai kapituliavus Tarybų Sąjunga užėmė šiaurinę (iki 38 lygiagretės), o amerikiečiai pietinę Korėjos dalį. Tokiu būdu Korėja buvo padalinta į dvi dalis. Šiaurinėje dalyje įsitvirtino komunistinis režimas. 1948 m. Pietų Korėjoje įvyko pirmieji rinkimai. Pirmuoju šalies prezidentu tapo I Singmanas (이승만).

1950 birželio 25 d. prasidėjo Korėjos karas, kurio metu amerikiečiai kovojo Pietų Korėjos, o kinai – Šiaurės Korėjos pusėje. Karas baigėsi 1953 m. paliaubomis, taikos sutartis sudaryta nebuvo. Tarp Šiaurės ir Pietų Korėjos sudaryta demilitarizuota zona. Abi šalys tebėra sutelkusios didžiules karines pajėgas abiejose demilitarizuotos zonos pusėse.

Politinė sistema

Pietų Korėja yra prezidentinė respublika. Penkerių metų kadencijai renkamas prezidentas yra vyriausybės vadovas. Prezidentas su parlamento pritarimu skiria premjerministrą ir kabineto narius.

Pietų Korėjos parlamentas, vadinamas Nacionaliniu Susirinkimu arba Gukhoe (국회), renkamas ketverių metų kadencijai ir susideda iš 299 narių. Iš jų 243 renkami vienmandatėse apygardose, o likusieji pagal proporcinę rinkimų sistemą.

Aukščiausias teisminės valdžios organas yra Aukščiausiasis Teismas.

Pietų Korėjoje yra trys pagrindinės politinės partijos – Hannara partija, Woori partija ir Tūkstantmečio demokratinė partija. Šalia jų yra daug smulkesnių partijų.

Kariuomenė

Pietų Korėja pagal aktyviųjų karinių pajėgų dydį yra 6-a pasaulyje, pagal karines išlaidas - 10-a.

Administracinis suskirstymas

P. Korėjos suskirstymas

Pietų Korėjoje yra 1 specialusis miestas (Teukbyeolsi; 특별시; 特別市), 6 metropoliniai miestai (Gwangyeoksi; 광역시; 廣域市) ir 9 provincijos (do; 도; 道). Žemiau pateikiami pavadinimai lietuviškai, pavadinimai tarptautine transkripcija, korėjietiška abėcėle Hangul ir kiniškais hieroglifais.

Specialusis miestas

• Specialusis miestas Seulas (Seoul Teukbyeolsi; 서울 특별시; 서울 特別市)
  • Pastaba: 서울 (Seoul) yra korėjietiškos kilmės žodis, reiškiantis sostinę, todėl neturi užrašymo hieroglifais. Kinų kalboje miestas buvo žinomas kaip 漢城 (kiniškai skaitomas kaip Hancheng, korėjietiškai Hanseong). 2005 sausio 18 d. Seulo miesto vyriausybė paskelbė, kad kiniškas miesto pavadinimas turi būti Shou'er (首爾/首尔). Kinijoje šis pavadinimas nėra plačiai paplitęs.

Metropoliniai miestai

• Pusano metropolinis miestas(Busan Gwangyeoksi; 부산 광역시; 釜山廣域市)
• Tegu metropolinis miestas(Daegu Gwangyeoksi; 대구 광역시; 大邱廣域市)
• Inčchiono metropolinis miestas (Incheon Gwangyeoksi; 인천 광역시; 仁川廣域市)
• Kvangdžiu metropolinis miestas (Gwangju Gwangyeoksi; 광주 광역시; 光州廣域市)
• Tedžiono metropolinis miestas (Daejeon Gwangyeoksi; 대전 광역시; 大田廣域市)
• Ulsano metropolinis miestas (Ulsan Gwangyeoksi; 울산 광역시; 蔚山廣域市)

Provincijos

• Kionnggi provincija (Gyeonggi-do; 경기도; 京畿道)
• Kangvon provincija (Gangwon-do; 강원도; 江原道)
• Šiaurės Čchiungčchiong provincija (Chungcheongbuk-do; 충청 북도; 忠清北道)
• Pietų Čchiungčchiong provincija (Chungcheongnam-do; 충청 남도; 忠清南道)
• Šiaurės Čiollia provincija (Jeollabuk-do; 전라 북도; 全羅北道)
• Pietų Čiollia provincija (Jeollanam-do; 전라 남도; 全羅南道)
• Šiaurės Kiongsang provincija (Gyeongsangbuk-do; 경상 북도; 慶尚北道)
• Pietų Kiongsang provincija (Gyeongsangnam-do; 경상 남도; 慶尚南道)
• Čedžiu provincija (Jeju-do; 제주도; 濟州道)

Geografija

Pietų Korėja įsikūrsui pietinėje Korėjos pusiasalio dalyje. Kalnuoto pusiasalio krantus vakaruose skalauja Geltonoji jūra, rytuose - Japonijos jūra, pietuose - Korėjos sąsiauris ir Rytų Kinijos jūra.

Klimatas

Šaliai būdingas vidutinis klimatas.

Ekonomika

Pietų Korėjos eksponentinis ekonominis augimas ir sėkmė dažnai vadinama Han upės stebuklu.

Pietų Korėja yra stipri ekonominė jėga ir ketvirta turtingiausių valstybuų Azijoje. Šalies ekonomika gerai išvystyta, pagal BVP šalis yra trylikta pasaulyje ir ketvirta tarp Azijos šalių. P. Korėjoje įvykęs spartus ekonominis augimas dažnai vadinamas Han upės stebuklu.

Dar ketvirtajame dešimtmetyje šalis buvo viena skurdžiausių šalių Azijoje. Tam ypatingai daug įtakos turėjo Japonijos okupacija, kurios metu buvo savanaudiškai naudojami ištekliai, ir galutinai šalį nusiaubęs Korėjos karas. Buvusio šalies lyderio Generolo Pak Čion-Hy dėka, 1962 m. šalies ekonomika pradėjo sparčiai augti. P. Korėja iš skurdžios agrarinės šalies tapo pasiturinčia, aukštos kokybės moderniąsias technologijas gaminančią šalimi.

Demografija

Daugelis pietų korėjiečių gyvena miestuose dėl aštuntame, devintame ir dešimtmetyje vykusios migracijos iš kaimų šalies spartaus ekonomikos augimo metu. Sostinė Seulas yra didžiausias šalies miestas ir pagrindinis pramonės centras.

Šalyje yra 31 000 JAV kareivių.

Religija

2005 m. apklausos duomenimis, 46,5% pietų korėjiečių teigė neišpažįstantys jokios religijos.

29,3% yra krikščionys (kurių 18,3% sudaro protestantai ir 10,9% - katalikai), 22,8% yra budistai, likusieji priklauso naujiesiems religiniams judėjimams - džongizmui, daisunizmui, čondoizmui ir vonbudizmui.

Turizmas

Vietinis turizmas tiek Seule, tiek Pietų Korėjoje yra gana populiarus ir jo mastai vis didėja, tačiau šalis pritraukia sąlyginai mažai užsienio turistų. Daugiausia užsienio turistų atvyksta iš kaimyninių Azijos šalių: Kinijos, Hong Kongo, Taivano ir Japonijos. Šių šalių turistai sudaro 75% Pietų Korėjos tarptautinių turistų. Beveik visi užsieniečiai vyksta tik į Seulą. Daugiausiai turistų atvyksta iš Japonijos (daugiau nei 2mln.), o iš viso tarptautinių turistų 2005 metais priskaičiuojama 6 mln. Vidutiniškai vienas turistas išleidžia apie 2900 Lt.

Didelis įtakos turistų srautui iš Pietryčių Azijos turėjo „Korėjos banga“ 2005 metais. Šalį išpopuliarino korėjietiški serialai, kino filmai bei muzika, kurios per televiziją buvo rodomos kaimyninėse valstybėse.

Taip pat šalį visame pasaulyje išgarsino 1988 metų Seulo olimpinės žaidynės bei 2002 metų pasaulio futbolo čempionatas, kuris vyko Korėjoje ir Japonijoje. Šie renginiai labai padidino tarptautinių turistų skaičių.

Sportas

Tekvondo praktikuojantis žmogus.

Tekvondo, vienas populiariausių kovos menų, susiformavo Korėjoje. XX a. ketvirtajame ir penktajame dešimtmečiuose modernios šio kovos meno taisyklės buvo standartizuotos., ir jis 2000 m. tapo oficialia Olimpine rungtimi.